nu

2 nù prt. 1. žr. 2 na 1: Nu bėgt visi, nu bėgt! BsPII324. Senis nu duot, nu duot (mušti) tą senę, ko netylėjo J.Jabl. Nu tai daugiaus ta lapė ant to vilko bartis, nu bartis LMD. 2. norint pabrėžti, sustiprinti pasakytą mintį: Va jau i lyja, nù! Mžs. Tai a ne paršas, nù?! Mžš.